NUSILENKIMAS

Lenkiuosi tau, Žodi, kad vediesi,
Kad leidi gelmių labirintuos keistuos

Pamatyti Angelus, siuvančius rūbus Šviesos

Gimstančiai Tiesai –
Per kraujuojantį dūžį širdies.
Lenkiuosi tau, Žodi, kad nusivedei

Triukšmą pasaulio ir skubėjimo griūtį
Iš gelmių begalybės Tylą parvedęs

Ramybe pavadinęs –
Leidi tyliai gėrėtis, dėkoti ir Būti.
Lenkiuosi tau, Žodi,
Skalsume – talpumą atradus
Bejėgystės atodūsiuos
Per tavo Malonę – jėga vainikavęs.

Neturėdama nieko pati iš savęs –
Tarsi viską turiu
Ne iš nuopelnų savo,
Bet dėl Pažado Tavo
Ir Tavojo Žodžio atvertos širdies.