Mano meilė

Aš myliu Meilę tavyje,
Nes nieko, nieko nebėra,
Kas būtų „mano“ – manyje.

Klausausi ir jaučiu,
Kaip sklando
Neparašytos tavo eilės erdvėje,

Kaip šoka natos įkvėpimo bangoje.

Neliko nieko, kas būtų „mano“ –

Tik Žinojimas,
Tik švelnumos sūpavimas,

Atplaukiantis iš Meilės įsčių…